Pavakaris (aba pavakarė, pavakarīnė) ī jiedis, katros jiedams ontruo dėinuos posie, aplė 4-5 adīna, terp pėitū ė vakarīnės. Žemaitiūs paprasts pavakaris ī saldos aba rūgštos pėins so douna aba bolbėm, aba vėituo ton gal būtė tošėnīs (šotėntas bolbės so ožkolo).[1] Sīkēs tas gal būtė ė blīnā, kokolē.
Tas darbīmetė jiedis ī – darbėninkā par pėitus mažomielė paėlsi vuo paskom dėrb lėgo saulielaidu, ta par ton čiesa da ožjied pavakari. Rokoun, ka pavakari „atneš“ ėr „ėšsineš“ gondros – tas ī, ka parleka gondrā, prasided dėdlė̄jė darba, tap rēk taisītė pavakari, vuo kap ėšleka – tap ė darbā bėngas ė pavakarė nabrēk.